Antrojo Gavėnios sekmadienio tema – Jėzaus atsimainymas. Ir ne tik. Skaitydami apie šlovingą Jėzaus atsimainymą Mozės ir Elijo draugijoje bei mokinių artumoje ant Taboro kalno, esame kviečiami apmąstyti savo gyvenimus šiuo – taip svarbiu dvasinio susitelkimo ir užgavėjimo laiku. Tai Jėzaus šlovės valanda. Bet kiekvienas šlovės akimirksnis turi dvi puses: kančios ir pergalės. Būtent ant Taboro kalno mokiniai, išvydę Jėzaus dangiškąją šlovę, jau besileisdami žemyn nuo kalno išgirsta ir kitą Jėzaus dieviškos pasiuntinybės dalį: kančią, mirtį ir vėl šlovingą Prisikėlimą.
Kristaus atsimainymas mums turi priminti, kas iš tiesų Jis yra. Tai Dievo Sūnus, gyvenęs tarp žmonių. Šiandienos Bažnyčia, gyvenanti Šv. Dvasios laikotarpyje, yra kviečiama pripildyti kiekvieną iš mūsų ir visą pasaulį Šv. Dvasios šviesa ir malone. Tačiau nuo ko pradėti?
Štai senas žmogus kartą taikliai pastebėjo: „Kai buvau jaunas, buvau labai kritiškas aplinkiniam pasauliui. Mano visos maldos kalbėjo tik apie viena – kaip pakeisti šį pasaulį. Pasiekęs savo viduramžį pastebėjau, kad mano maldos nieko gero ir naujo neatnešė šiam pasauliui. Tada maldas pakreipiau šiek tiek kita linkme: „Dieve, suteik man malonę perkeisti visa tai, kas gyvena mano artimiausioje aplinkoje ir man bus gana.“ Tačiau dabar, kai esu senelis ir mano dienos suskaičiuotos, mano maldos vieninteliai žodžiai yra šie: „Viešpatie, suteik savo malonę perkeisti ir atnaujinti mane.“ Jei šie maldos žodžiai būtų lydėję mane nuo jaunų dienų, koks skirtingas tada būtų mane supantis pasaulis!“
Atsimainęs Kristus trokšta, kad Taboro kalno viršūnė būtų mūsų širdys, į kurias ir per jas kitiems Jis galėtų skleisti savo malonių spindulius.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
